Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 000
personalinių kompiuterių. Realus kompiuterių
vartotojų skaičius yra bent tris kartus
didesnis, nes didelė kompiuterių dalis yra
naudojama kolektyviai darbo, mokymosi, studijų
ar namų aplinkoje. Kompiuterio poveikis
sveikatai siejamas su regėjimo problemomis,
kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu,
psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo
odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei
sistemai.
Siekiant sukurti saugią darbo vietą
ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra
būtinos keturios pagrindinės sąlygos.
-
Kokybiška kompiuterinė įranga,
atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo,
žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės
bei displėjaus vaizdo kokybės standartų
reikalavimus.
Darbo vietose naudojama kompiuterinė technika turi būti sertifikuota ir atitikti
esamus kokybės reikalavimus. Minimalūs reikalavimai displėjaus elektromagnetinio
spinduliavimo intensyvumui bei elektrostatinio krūvio lygiui turi būti nustatomi
šiuo metu Lietuvoje galiojančiu tarptautinis MPR II standartu, kuris yra
reglamentuojamas Lietuvos teisės norminiu aktu Techninė norma TN 01: 1998
"Displėjai. Leidžiami spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai".
Kompiuteris su video monitoriumi ir apsauginis ekranas turi būti įžeminti trijų
laidų tinklu, su trečiu žemės laidu, kuris atvedamas į kiekvieną darbo vietą.
Vengti naudoti įvairius tinklo ilgintuvus, nes, juos naudojant sutrinka
įžeminimo patikimumas. Kompiuterį maitinančią įtampą įvesti ekranuotais laidais
arba metaliniuose vamzdeliuose, ar loveliuose. Naudoti tik sertifikuotus
apsauginius ekranus, juos tinkamai įžeminti. Netinkamai įžeminti arba iš viso
neįžeminti filtrai gali šimtus kartų didinti elektrostatinį lauką ir tada net
kokybiškas kompiuteris taps dešimtimis kartų viršijančiu leistinas normas.
Kadangi elektrostatinis laukas dirgina ir sausina veido odą, sukelia bėrimus,
tokioje darbo vietoje dirbantys žmonės visada turės sveikatos problemų.
-
Kompiuterizuotos darbo vietos
organizavimas, įrengimas bei darbo ir
poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią
problemą formaliai sprendžia 1998 metais
priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998
,,Darbas su videoterminalu, saugos ir
sveikatos reikalavimai''. Norma apibrėžia
darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos
išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo,
vibracijos bei elektromagnetinio
spinduliavimo parametrų reikalavimus.
Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal
galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Draudžiama įrengti
darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose. Būtina atsižvelgti į minimalius
ploto ir erdvės reikalavimus, vienam dirbančiajam kompiuteriu asmeniui turi būti
skiriama ne mažiau kaip 6 m
2
ploto ir 20 m
3 erdvės.
Patalpų lubos ir sienos turi būti dažomos nesodriomis spalvomis. Paviršiai turi
būti matiniai, kad nesusidarytų nereikalingi atspindžiai ir blyksniai,
varginantys regėjimą. Būtina užtikrinti optimalias mikroklimatines sąlygas.
Optimali oro temperatūra turi būti +18-22
o
C, leidžiama santykinė oro drėgmė 40-60%, oro judėjimo greitis neturi viršyti
0,1 m/s. Leistini triukšmo lygiai darbo aplinkoje neturi viršyti 50 dBA.
Patalpoje esančių įrengimų keliamas triukšmas neturi blaškyti darbo, trikdyti
darbuotojų dėmesį ir trukdyti bendrauti.
Kompiuterizuota darbo vieta turi būti
suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas
galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų
pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams
atlikti bei kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp
kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio
užnugarinio paviršiaus turi būti ne mažiau kaip
2 metrai, tarp šoninių paviršių atstumas turi
būti ne mažiau kaip 1,2 metro. Jei
kompiuterizuota darbo vieta yra įrengiama namie,
nerekomenduojama ją įrengti miegamojoje
patalpoje, nes kompiuteriai spinduliuoja
elektromagnetinius laukus bei jonizuoja patalpų
orą. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad
šviesos šaltiniai (tai gali būti langai,
permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai
dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir, kiek
galima, mažiau atsispindėtų ekrane. Displėjaus
ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir
atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių
jutimų ir regos nuovargio. Atspindžių poveikis
kompiuterių vartotojams yra blaškantis dėmesį ir
varginantis. Atspindžiai sumažina kontrastą tarp
fono ir simbolių, tuo apsunkindami informacijos
gavimą, papildomai apkraudami regėjimo
analizatorių. Akinančių atspindžių arba blyksnių
problema yra viena iš praktiškai sunkiausiai
sprendžiamų, nes labai sunku tinkamai išdėstyti
kompiuterius, parinkti jiems patalpoje tinkamą
vietą, ypač jei patalpoje dirba keli ar daugiau
žmonių.
Kompiuterizuotose darbo vietose apšvietimas
turi būti mišrus natūralus ir dirbtinis.
Natūralus apšvietimas turi būti šoninis,
optimali langų orientacija į šiaurę, šiaurės
rytus, šiaurės vakarus. Jei langų orientacija
yra kita, darbo patalpoje turi būti įrengta
žaliuzės, kurios apsaugo nuo tiesioginių saulės
spindulių ir sumažina galimybę susidaryti
pašaliniams atspindžiams. Dirbtiniam apšvietimui
turi būti naudojami išsklaidytos arba
atspindėtos šviesos liuminescenciniai
šviestuvai. Bendro apšvietimo stiprumas turi
būti nuo 300 iki 500 lx. Dirbant su dokumentais
yra būtinas vietinis apšvietimas, kurio
intensyvumas turi būti ne mažesnis 200 lx.
-
Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių
optimalus pritaikymas dirbančiojo
antropometriniams duomenims bei darbo
pobūdžiui.
Dirbančiojo kompiuteriu darbo vieta turi
atitikti ergonomikos reikalavimams. Baldų: darbo
stalų ir kėdžių konstrukcija bei matmenys turi
atitikti individualius dirbančiojo
antropometrinius matmenis, užtikrinti patogią ir
nevarginančią kūno padėtį darbo metu. Darbo
stalo ilgis (iš kairės į dešinę) turi būti ne
mažesnis kaip 80 cm, plotis turi būti toks, kad
nuo klaviatūros iki stalo krašto būtų ne mažiau
30 cm pasidėti dokumentams, knygoms, tačiau ne
daugiau kaip 60 cm. Displėjus turi turėti stovą
arba reguliuojamą stalą, kuris leistų keisti
displėjaus padėtį. Darbo kėdė turi turėti kėdės
aukščio ir jos atlošo atlenkimo kampo įtaisą,
alkūnės ramsčius. Pėdų atrama turi būti
individualiai pritaikoma darbuotojui. 1
paveiksle yra pavaizduotas optimalus darbo
aplinkos elementų išdėstymas.
Darbo aplinkos schema
Optimalus atstumas tarp dirbančiojo akių ir
ekrano turi būti 50 70 cm. Darbo vieta turi
būti įrengta taip, kad kampas tarp horizontalios
linijos ir linijos, susidarančios tarp
dirbančiojo kompiuteriu akių ir ekrano centro
būtų ne mažiau 10o.
Optimalus šio kampo dydis turi būti nuo 20 iki
30o.
Tai užtikrins geresnes regėjimo sąlygas,
sumažins kaklo, pečių lanko ir stuburo raumenų
įtampą bei stuburo kaklinės dalies skausmus.
Esant regėjimo sutrikimams, refrakcijos ydoms
yra reikalinga regėjimo korekcija akinių
pagalba. Dirbant kompiuteriu kontaktiniai lęšiai
yra nerekomenduotini, kadangi yra suretėjęs
mirksėjimo dažnis nulemiantis akių junginės
sausumą ir dirginimą. Koreguojant akiniais
amžinius ir miopinius pokyčius, reikalinga
parinkti specialius akinius tik darbui
kompiuteriu dirbti optimaliu 50-70 cm atstumu
nuo kompiuterio ekrano. Nerekomenduotina dirbant
kompiuteriu naudoti bifokalinius akinių stiklus,
nes tada į ekraną yra žiūrima per apatinę akinių
lęšių dalį, skirtą artimam matymui. Galva
pernelyg atlošiama atgal, o tai sukelia statinę
įtampą kaklo ir pečių lanko raumenyse.
4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas.
Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika.
Darbo ir poilsio režimas turi būti
diferencijuotas priklausomai nuo darbinės
veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo
dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8
valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma
praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos
trukmė - ne trumpesnė kaip 1 valanda.
Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė
priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams
rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas
1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu,
atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo
ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min.
trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo
valandos. Nuovargiui ir raumenų įtampai mažinti
pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti
specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba
poilsio patalpoje.
Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo
sutrikimų profilaktikai pertraukų ir
mikropertraukų metu rekomenduojama daryti
specialius pratimus akims. Jie gali būti
atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis
nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.
1)
nereti atvejai, kai gamintojai,
prisidengę garsių firmų vardais, gamina
produkciją pagal palengvintą technologiją -
sutrumpinamas technologinis procesas, mazguose
atsisakoma detalių, užtikrinančių kokybės
parametrus, ir pan.;
2) pasitaikė rasti pas vartotojus įrangą, kuri
buvo padabinta garsių firmų vardais, gražiomis
etiketėmis, bet šios įrangos kokybės parametrai
buvo daug kartų blogesni už leistinus;
3) gamintojai (tiksliau tariant - kompiuterinės
įrangos surinkėjai) Lietuvoje neretai stokoja
kokybę užtikrinančios technologinės bazės bei
matavimo įrangos, todėl negali garantuoti
kokybės parametrų.
Kompiuteriu dirbantį žmogų veikia darbo vietoje
instaliuotos kompiuterinės įrangos
spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, kurių
poveikis žmogaus sveikatai gali būti žalingas.
Būtina nustatyti maksimalius elektromagnetinės
spinduliuotės lygius, prie kurių nesusidaro
pavojus dirbančiojo sveikatai. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d.
nutarimu Nr. 1277 patvirtintuose "Darbo vietų
higieninio įvertinimo nuostatuose" apibrėžiama:
"darbo vietų higieninis įvertinimas -
darbuotojo (darbuotojų) darbo aplinkoje esančių
veiksnių dydžių matavimų rezultatų įvertinimas
jų kenksmingumo darbuotojo (darbuotojų)
sveikatai požiūriu".
Standartai nusako kokybės parametrus, kuriuos
turi tenkinti kompiuterinė įranga. Šiuos
parametrus savo gaminamai produkcijai turi
užtikrinti kompiuterinės įrangos gamintojai, ir
tai kontroliuoja kompiuterinės įrangos
sertifikavimo sistema.
Mus supa vis įvairesnė elektroninė aparatūra.
Jau pas daugelį Lietuvos gyventojų namuose
garbingoje vietoje stovi kompiuteris, prie kurio
ilgas valandas dirba ar žaidžia tiek tėveliai,
tiek ir jų atžalos. Kompiuteriai statomi
auditorijose, biuruose, klasėse. Neretai
studentiško bendrabučio nedideliame kambarėlyje
stovi keli kompiuteriai ir nemažas kitokios
aparatūros kiekis. Darbas būna organizuotas ir
taip, kad vienas studentas miega, o kitas dirba
prie kompiuterio, kurio displėjaus užpakalinė
sienelė beveik remiasi į miegančio draugo galvą.
Elektrosmogu - aplinkos tarša
elektromagnetiniais spinduliais, pradėta plačiau
domėtis kartu su masinės kompiuterizacijos
pradžia. Akivaizdžiausia grėsme šiuo požiūriu
išsiskiria displėjus, kuris dėl savo sudėtingo
veikimo principo pasižymi plačiu spinduliavimo
diapazonu nuo kelių hercų iki pusės megaherco.
Pagrindinė problema šioje situacijoje yra ta,
kad displėjus visada stovi prieš vartotoją ir
prie jo žmogus praleidžia visą darbo dieną ar
didelę jos dalį.
Žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis
žmogaus sveikatai nėra visiškai ištirtas ir
vienareikšmiškai įvertintas. Paskelbta daugybė
straipsnių bei tyrimų rezultatų šia tema. Vienur
įrodinėjama, kad elektromagnetiniai laukai itin
agresyviai veikia dirbančiojo sveikatą, o kitur
tuo smarkiai abejojama. Taip yra todėl, kad
duomenys, kuriuos analizuoja įvairūs autoriai
dažniausiai yra statistiniai, todėl sunku
užtikrinti visišką jų objektyvumą ir rezultatų
grynumą, nes sunku įvertinti visus veiksnius ir
užtikrinti, kad tiriamoje situacijoje konkretus
veiksnys tikrai buvo lemiamas.
Apytikriai elektromagnetinės spinduliuotės
poveikio gyvam organizmui fiziką galima nusakyti
tokiu būdu. Nedidelio dažnio elektromagnetiniai
laukai veikia ląstelėse sukauptus krūvius.
Biologinių audinių dielektrinės savybės
elektromagnetiniame lauke kinta. Atitinkamai
veikiamos organizme tekančios biosrovės, o tai
jau gali tapti tam tikrų organizmo reakcijų
priežastimi. Įvertinant tai, kad gamtoje nėra
natūralių panašių dažnių elektromagnetinės
spinduliuotės šaltinių, žmogus neturi įgimto
imuniteto jų poveikiui.
Nors elektromagnetinės spinduliuotės poveikis
nėra visiškai ištirtas, niekas negarantuoja jo
neutralumo gyvam organizmui, todėl visais
atvejais tikslinga sumažinti savo aplinkoje
elektromagnetinės spinduliuotės atsiradimo bei
intensyvumo galimybę.
Internete medžiagos apie elektrosmogą yra
nemažai. Pavyzdžiu gali būti nuo 1995 metų
vokiečių kalba leidžiamas tęstinis elektroninis
leidinys "Elektrosmog-Report", kuriame
periodiškai pateikiama naujausia informacija
nagrinėjamu klausimu. Leidinio adresas
http://www.datadiwan.de. Galima tvirtinti,
kad elektrosmogo poveikis dirbančiajam
kompiuterizuotoje darbo vietoje vis dar yra
mokslininkų dėmesį traukianti problema. Iš kitos
pusės, galima prisiminti, kad tarptautinės
standartizavimo organizacijos vis griežtina
elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo
leistinas normas.
Apibendrinant iš įvairių šaltinių surinktą
informaciją, suformuota žemiau pateikta
diagrama, kur nurodyta elektromagnetinės
spinduliuotės keliama rizika žmogaus sveikatai.
Kai elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra
pastovus ir nuolatinis, net ir mažos jos vertės
gali būti žalingos sveikatai.
Nustatyta, kad elektromagnetinio lauko energija
daro įtaką žmogaus psichinei ir fiziologinei
būklei ir skirtingai veikia atskirus organus.
Elektromagnetinio lauko įtaka priklauso nuo
dažnio, lauko stiprumo ir jo poveikio laiko.
Laikoma, kad silpno intensyvumo
elektromagnetiniai laukai stimuliuoja centrinę
nervų sistemą, o stipraus intensyvumo
slopina. Biologiniai elektromagnetinių bangų
poveikiai skirstomi į terminius ir
aterminius (arba specifinius). Terminiam
poveikiui ypač jautrūs permatomi akies audiniai,
sėklidės ir centrinė nervų sistema.
Elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis,
sukelti leukemiją, smegenų auglius,
reprodukcinės sistemos, širdies kraujagyslių ir
imuninės sistemos bei kvėpavimo organų ūminius
ar lėtinius funkcinius pakitimus.
Kaip jau minėta aukščiau, žemo dažnio
elektromagnetinio lauko šaltiniu yra kompiuteris
su visa orgtechnine įranga ir buitiniais
elektriniais prietaisais, naudojamais darbo
vietoje.
Visus domina, kokią įtaką daro šie laukai
žmogaus sveikatai. Daug įvairių mokslinių grupių
ir organizacijų savo dėmesio centre laiko
elektromagnetinių laukų įtakos sveikatai tyrimus
ir sąryšio su įvairiomis dirbančiųjų prie
kompiuterių sveikatos anomalijomis aptarimus.
Galimas elektromagnetinio lauko poveikis
priklauso nuo kelių faktorių:
- naudojamo dažnio,
- laukų stiprio (intensyvumo),
- spinduliavimo režimo.
Visiškai apibrėžtai ir tvirtais faktais
pagrįstai įrodyti kiekvieno iš šių ar net
kompleksinio visų faktorių įtaką žmogaus
sveikatai labai sunku, nes praktiškai neįmanoma
atlikti mokslinius tyrimus, izoliuojant jų
poveikį nuo kitų galimų veiksnių. Labiau
apibrėžtai kalbama apie stiprių laukų poveikį,
tuo tarpu mažo intensyvumo, bet ilgalaikio
poveikio pasekmės vertinamos mažiau
kategoriškai.
Elektromagnetiniai laukai yra biologiškai
aktyvūs - gyvi organizmai reaguoja į jų veikimą.
Žmogus neturi atskiro jutimo organo, kuris
tiesiogiai reaguotų į elektromagnetinę
spinduliuotę (išskyrus optinį diapazoną, į kurį
reaguoja akys). Laikoma, kad eletromagnetiniams
laukams jautriausia yra centrinė nervų sistema,
širdies - kraujagyslių, hormoninės bei
reprodukcinės sistemos.
Atskiruose šaltiniuose išskiriamos padidintos
rizikos žmonių grupės. Vaikai, nėščios moterys,
žmonės, sergantys centrinės nervų, hormonų,
širdies-kraujagyslių ligomis, pasižymintys
silpnu imunitetu, alerginiais susirgimais turi
ypač vengti veiklos padidintos elektromagnetinės
spinduliuotės aplinkoje.
Nagrinėjant gyvųjų organizmų gyvenimo
procesus mikroskopiniame lygyje skiriami
elektrinių krūvių bei jonų mainai ir poslinkiai
tarp molekulių ir pačių molekulių svyravimai.
Dauguma šių elementarių procesų gali būti
veikiami elektrinių ir magnetinių (apibendrintai
- elektromagnetinių) laukų. Eksperimentiškai
ištirti šių laukų poveikį elementariems
procesams labai sunku.
Kaip jau minėta, skiriamos dvi
elektromagnetinių laukų poveikio rūšys -
terminis ir aterminis poveikis. Terminis
poveikis žmogaus organizmui žinomas jau
seniai (apie 100 metų). Jis pastebimas aukštų
dažnių diapazone (50 MHz - 2 GHz) ir nepasižymi
akumuliuojančiu poveikiu, t.y. esant kartotiniam
ar ilgalaikiam veikimui poveikis nėra kaupiamas.
Aterminio poveikio (esant tokiems
laukams, kurių stiprumo nepakanka ląstelėms
įšildyti) žala žmogaus organizmui nėra visiškai
aiški ir įrodyta. Vienok kai kurie mokslininkai
tvirtina, kad ypač žemų dažnių srityje
(pavyzdžiui, minėtame elektros tinklo dažnyje -
50 Hz - 60 Hz) šis poveikis gali būti žymus. Tai
paaiškinama tuo, kad žemo dažnio laukai žmogaus
kūne indukuoja elektros sroves, kurios ir yra
potencialus blogio šaltinis. Net ir silpnos
srovės yra signalai ląstelėms, kurie gali
paveikti ląstelių funkcijas ar net paveikti
imuninę sistemą.
Jau daug metų mokslinėse laboratorijose
atliekami tyrimai elektromagnetinių laukų
poveikiui biologiniams pakitimams nustatyti.
Nors manoma, kad pakitimai dar nereiškia, kad
jie kenksmingi, tačiau ilgalaikis poveikis,
susijęs su darbu prie kompiuterio visą darbo
dieną, tyrinėtojams kelia rūpestį.
Nustatyta, kad gali atsirasti šių žmogaus
organizmo sistemų sutrikimai:
-
medžiagų apykaitos,
-
širdies ir kraujo apytakos sistemos,
-
endokrininės sistemos,
-
centrinės nervų sistemos.
Be to, žmogaus organizme gali atsirasti
pakitimai:
-
kalcio skverbimosi per membranas,
-
melatonino sintezės,
-
kraujo sudėties,
-
elektroencefalogramos,
-
reakcijos laiko padidėjimas,
-
pastabumo sumažėjimas,
-
akustinis fenomenas (girdisi garsai).
Spinduliavimo įtaką nervų sistemai rodo
elektroencefalogramos pokyčiai, kurie nėra iki
galo išaiškinti. Tyrimai, atlikti su gyvūnais,
rodo, kad magnetiniai laukai turi įtakos gyvūnų
apsimokymo procesams.
Melatonino sintezės pasikeitimai gali
iššaukti depresiją, bioritmų sutrikimus, netgi
padidintą riziką susirgti vėžiu (laikoma, kad
melatoninas turi įtakos žmogaus imuninei
sistemai).
Mokslininkai mano, kad trumpalaikiai ląstelių
reakcijos sutrikimai (dėl silpnų magnetinių
laukų - iki 100
mT)
nėra pavojingi.
Šie sutrikimai ir pakitimai nėra iki galo
ištirti: nėra nustatyti tikslūs priežastiniai
ryšiai, trūksta argumentuotų įrodymų. Problemą
apsunkina tai, kad sunku atlikti moksliškai
pagrįstus eksperimentus su žmonėmis, o atskirų
tyrinėtojų pastebėjimai ir padarytos išvados
sunkiai patikrinamos dėl eksperimentų
pakartojimo sunkumų ir kitų veiksnių poveikio
izoliavimo sunkumų.
N. Werthaimer su kolegomis tyrė, ar turi
kokią nors įtaką gyvenamosiose patalpose
įrengtos elektros instaliacijos kokybė vaikų
vėžinių susirgimų rizikos laipsniui. Tyrimai
parodė, kad vaikų vėžinių susirgimų rizikos
laipsnio padidėjimas pastebėtas, kai vaikai
gyveno pastatuose, kuriuose vandentiekio
vamzdžiai naudojami kaip laidininkai elektros
įžeminimams. Gyvenantiems tokiose patalpose
vidutinė rizikos laipsnio reikšmė buvo lygi 4,0
(1,6 - 10,0).
1998 birželio mėnesį JAV Nacionalinis
aplinkos apsaugos ir sveikatos mokslų instituto
(US National Institute of Environmental
Health Sciences) sukviestas komitetas balsų
dauguma pripažino, kad žemo dažnio
elektromagnetiniai laukai laikomi galimu
kancerogenu - vėžinių susirgimų sukėlėju. Ši
išvada buvo padaryta ištyrus mobilių telefonų
sukeliamų elektromagnetinių laukų poveikį
žiurkėms. Tiesa, mobilių telefonų kompanijų
specialistai abejoja, ar atliktų tyrimų
rezultatus galima taikyti žmonėms.
Displėjų spinduliuojami magnetiniai laukai
gali būti laikomi kancerogeniniais, nes
Naujojoje Zelandijoje atlikti tyrimai parodė,
kad vaikai, gyvenantys arti didelės srovės arba
aukštos įtampos linijų, tris kartus dažniau
suserga vėžiu nei kiti vaikai. Panašūs duomenys
gauti ir apie žmonių, dirbančių
elektromagnetinių laukų aplinkoje, padidėjusį
(50%) sergamumą vėžiu.
Susirūpinimą kelia ir tas faktas, kad
dirbančių prie kompiuterio daugumą sudaro
moterys, o penkios epidemiologinės studijos
parodė, kad 60 Hz elektromagnetiniai laukai
padidina riziką susirgti krūtų vėžiu. 1994
metais žurnale Journal of the National Cancer
Institute buvo atspausdintas straipsnis su
tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad 40% padidėja
mirtingumas nuo krūtų vėžio, jei moterys ilgą
laiką buvo veikiamos stiprių elektromagnetinių
laukų. Elektrostatinis laukas taip pat
pavojingas žmogaus sveikatai. Aiškiais
požymiais, kad elektrostatinis laukas viršija
normas, yra akių perštėjimas ir paraudimas, jų
išdžiuvimas. Ypač tai pasireiškia asmenims,
naudojantiems kontaktinius lęšius.
Elektrostatinio lauko požymis - ant
monitoriaus ekrano besirenkančios neigiamą
elektros krūvį turinčios dulkės. Dalis šių
dulkių migruoja ir nusėda ant arti esančių kūnų,
jų tarpe ir ant kompiuterio vartotojo. Kadangi
skysčio elektrinis laidumas didesnis nei odos,
gleivėtos akių, nosies ir burnos membranos yra
geros įelektrintų dalelių įžeminimo vietos. Tie
žmonės, kurie yra jautresni šiems teršalams,
jaučia alergines veido ir rankų reakcijas.
Remiantis iš atskirų šaltinių surinkta
informacija, galima teigti, kad, kai
elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra
pastovus ir veikia nuolat, jau net nedidelės jos
dozės gali būti kenksmingos.
Dabartiniu metu apie darbo su personaliniais
kompiuteriais saugą aktyviai diskutuojama
daugelyje šalių Švedijoje, JAV, Vokietijoje,
Rusijoje. Pažymėtina, kad Vokietijoje darbas
prie displėjaus įtrauktas į keturiasdešimties
labiausiai pavojingų ir žalingų profesijų
sąrašą.
Taigi, kyla realus klausimas kiek
pavojingas žmogui yra personalinio kompiuterio
sukuriamų elektromagnetinių laukų poveikis.
Toliau pateikiame Internete surinktą informaciją
šiuo klausimu.
Daugumos specialistų nuomone, ribotas ir
nepastovus elektromagnetinių laukų poveikis nėra
grėsmingas. Pavyzdžiui, žmogaus buvimas rytais
šalia tosterio nekelia grėsmės. Miegojimas po
elektrine antklode arba kambaryje, kuriuo eina
namo įvadiniai laidai, gali gerokai pakenkti
sveikatai, nes šiuo atveju laukai veikia nuolat.
Deja, tai liečia milijonus žmonių.
Dr. David Carpenter, Niujorko Valstybinio
Universiteto Sveikatos apsaugos mokyklos dekanas
teigia, kad daugiau kaip 30 % visų vėžinių
susirgimų kūdikystėje kyla dėl elektromagnetinių
laukų poveikio. Aplinkos apsaugos agentūra
pritaria, kad nerimauti verta ir pataria nuo
tokių vietų laikytis atokiau.
Didžiausias susidomėjimas elektromagnetiniais
laukais kilo 1989 metų birželį, kai New
Yorker Magazine pasirodė keletas Paul
Brouder straipsnių. Dėl autoriaus autoriteto šie
straipsniai sukėlė didžiulį mokslininkų,
žurnalistų ir suinteresuotų asmenų susidomėjimą
visame pasaulyje. 1989-ųjų lapkritį JAV
Energetikos departamentas oficialiai paskelbė,
kad biologinis elektromagnetinių laukų poveikio
efektas egzistuoja. Dar didesnio viešumo
elektromagnetinių laukų problema sulaukė
1990-aisiais, kai nerimo kupini pranešimai
pasirodė Time, The Wall Street Journal,
Business Week ir kituose populiariuose
leidiniuose.
1990-ųjų bėgyje Aplinkos apsaugos agentūros (AAA)
iniciatyva buvo surengta daugiau kaip šimtas
tyrinėjimų pasauliniu mastu. Paskutinieji
epidemiologiniai bandymai, atlikti su žmonėmis,
atskleidė tiesioginį ryšį tarp elektromagnetinių
laukų ir rimtų sveikatos problemų. Atsakydama į
visuomenės spaudimą agentūra pradėjo atitinkamos
literatūros peržiūrą ir tyrimą. 1990 metų kovo
mėnesį ji parengė ataskaitą, kurioje pasiūlė
elektromagnetinius laukus klasifikuoti kaip B
klasės kancerogeną vėžį sukeliančią aplinką.
Po šios ataskaitos paskelbimo, AAA-ą ėmė
smarkiai atakuoti komunalinių paslaugų įmonės,
kariuomenė bei kompiuteriais suinteresuoti
asmenys, kol galiausiai buvo atsisakyta idėjos
elektromagnetinių laukų priskirti B klasės
kancerogenams. Atsisakymas buvo motyvuojamas
tuo, kad ryšys tarp elektromagnetinių laukų ir
biologinio vėžio vystymosi proceso nėra
suprantamas. Įdomiausia tai, kad šis gana
nelogiškas paaiškinimas pasirodė viename
puslapyje kartu su išvada, kad leukemiją,
limfomą ir nervų sistemos vėžinius susirgimus
vaikams gali sukelti dažnas elektros energijos
poveikis.
Kol vyko diskusijos apie šių teiginių
prieštaringą prigimtį, AAA pareiškė, jog nėra
tikslinga naudoti kancerogeno sąvoką tol, kol
nebus akivaizdžiai įrodyta, kad
elektromagnetiniai laukai yra žalingi ir kokiu
būdu jie sukelia vėžį. Šis paaiškinimas anaiptol
nepatenkino kritikų, manančių, kad tokį AAA
sprendimą lėmė politiniai ir ekonominiai motyvai
bei įtakingi komunalinės, kompiuterinės ir
karinės sferos magnatai.
Vienus iš pirmųjų tyrinėjimų, susijusių su
elektromagnetinių laukų poveikiu žmogaus
sveikatai, vykdė epidemiologė Nancy Wertheimer
ir fizikas Ed Leeper įvairiose Kolorado
valstijos vietovėse. Pasinaudodami statistika
apie vaikus, gyvenusius 1950-1979 metais ir
mirusius nuo vėžio, jie nustatė, kad šių vaikų
dauguma gyveno namuose arti labai apkrautų
elektros paskirstymo linijų, kurios, kaip rodė
kitų tyrimų duomenys, skleidė stiprius
magnetinius laukus.
1982 m. žurnale New England Journal of
Medicine paskelbtame dr. Samuel Milham
laiške aprašomas mirčių nuo leukemijos
Vašingtono valstijoje tyrimas. Jis išanalizavo
438 000 mirčių, įvykusių tarp 1950 ir 1979 metų
priežastis. Šis visapusiškai išsamus tyrimas
užfiksavo, kad 10 iš 11 žmonių, mirusių nuo
leukemijos, buvo veikiami elektromagnetinių
laukų.
Bene didžiausio visuomenės dėmesio susilaukė
tyrimai, kuriuos Kalifornijoje 1988 m. atliko
viena didžiausių Amerikos sveikatos priežiūros
įstaigų - Kaiser Permanente HMO. Kaiserio
tyrinėtojai buvo nustebinti, radę 73 %
persileidimų padidėjimą tarp moterų, dirbančių
su kineskopo tipo videodisplėjų terminalais.
Neįtikėtinai stiprius elektromagnetinius
laukus gali spinduliuoti nešiojami telefonai.
Tai labai pavojinga, nes kalbant telefonas
nukreipiamas tiesiai į smegenis. Tyrimai
Australijoje, Europoje ir JAV rodo neigiamą
mobilių telefonų įtaką: sukeliami galvos
skausmai, atsiranda klausos, regėjimo problemos,
galvos svaigimas, odos niežėjimas, kaklo ir
veido odos paraudimas. Mobilių telefonų
spinduliavimas gali sukelti smegenyse cheminius
pakitimus, kas gali tapti vėžio, Alzhaimerio ir
Parkinsono ligų priežastimi. Naujausias
pavyzdys: 1998 metų sausio pirmosiomis dienomis
žiniasklaidos priemonės kaip gąsdinančią
sensacingą informaciją pateikė faktus apie
pastaraisiais metais Australijoje 50-60 %
padažnėjusius smegenų auglių žmonėms
atsiradimus. Tai siejama su mobiliųjų telefonų
naudojimu.
Parengta pagal užsienio spaudą ir medžiagą iš
interneto.